Ūkanotą lapkričio 6d. rytą šimtai medžioklės entuziastų ir smalsuolių susirinko aplink gražuolę Raudonės pilį paminėti Šv. Huberto dienos.

Kur buvę, kur nebuvę, subūrę gerą būrelį bendraminčių, į renginį atvažiavome ir mes su savo „borziukais“. Nešini Rusų ilgaplaukių kurtų draugijos „ARISTOKRATAI“ vėliava jau antrą kartą išvykome dalyvauti viešuose renginiuose. Esame labai dėkingi Jurbarko šunų klubo ,,LETENA“ vadovei Egidija Mockuviene už šiltą kvietimą dalyvauti medžioklinių veislių pristatyme ir galimybę pabūti tokioje šventėje. Pasirodo, taip iškilmingai Šv. Hubertas Lietuvoje paminėtas pirmą kartą.

Tik atvykus į Raudonės pilį ir šiek tiek „apsiuosčius“, suskubome jungtis prie šventinės eisenos Raudonės miestelio gatvėmis. Ėjome kartu su medžioklės būreliais, medžioklinių šunų augintojais ir klubais, o iškilmingos eisenos priekyje buvo pagarbiai nešamas medžiotojų sumedžiotas elnias!

Einant buvo smagu žvalgytis po Raudonę ar į linksmas Naujosios Škotijos retriverių uodegas… Netikėtai atsisukę – netekome žado!Žvilgsnius prikaustė Lietuvos sakalininkas V. Narkus su savo Kalifornijos vanagu ant galvos. Vėliau šventės dalyviai galėjo pamatyti savotišką „medžioklės spektaklį“ ir iš pirmų lūpų sužinoti visas medžiojimo su sakalais subtilybes.

Eisenos dalyviams sugrįžus į Raudonės pilies kiemelį, du kunigai, katalikų ir evangelikų, laikė šv. Mišias už gyvąją gamtą, medžiotojus ir jų šeimas.

Na, o kam trūko veiksmo ir nenorėjo stovėti vietoje, šventėje galėjo rasti, ką nuveikti.

Kartu su savo augintiniais visi galėjo apžiūrėti pilyje vykstančią medžioklės trofėjų parodą (2000 trofėjų). Tokio dydžio ekspozicija pretenduoja patekti į Lietuvos ir netgi Europos rekordų knygas.

Tuo pačiu metu vyko amatininkų mugė, kurioje galėjome rasti su medžiokle susijusių suvenyrų, žvėrienos skanėstų, vario ar keramikos dirbinių. Kiekvienas šventėje galėjo rasti tai, kas jam įdomu.

Tačiau labiausiai už viską tą drėgną lapkričio dieną mus šildė sulauktas žmonių dėmesys, šypsenos ir žvilgsniai. Atsakinėjome į medžiotojų ir kitų žiūrovų užduodamus klausimus: „Ar šeimininkai medžioja su savo auginamais rusų kurtais? Koks didžiausias išvystomas rusų ilgaplaukio kurto greitis? Ar jie gali pagauti zuikį? Kiek maisto jie suėda?“. Turėjome gerai pagalvoti prieš atsakydami. Taip, jeigu paleidžiame savo ,,rusiukus“ laukuose, kur yra laukinių gyvūnų, jie medžioja, ir tikrai neatsiklausia, ar galima. Todėl tenka būti budriems ir eiti tik į saugias išsilakstymui vietas bei matyti toliau ir reaguoti staigiau už savo augintinius.

Bėga rusų kurtai ~ 55km per valandą greičiu, šiek tiek lėčiau nei greihaundai. Vienas medžiojantis rusų kurtas arba komandoje su kitais ,,rusiukais“ gali pagauti zuikį, lapę. Tokios galimybės neturi šunys, gyvenantys Vakarų Europoje. Lietuvoje su kurtais medžioklės nėra uždraustos. Kurtams Lietuvoje yra organizuojami lauko bandymai su zuikiu ir lape.

Medžioklės su rusų kurtais entuziastų Lietuvoje – vienetai, bet veislės mylėtojų gretos didėja.

Rusų ilgaplaukiai kurtai, galima pasakyti, yra universalūs. Laukuose jie lekia kaip vėjas, mėgaujasi kiekvienu išėjimu į gamtą, o namuose – tai didžiulis tylus katinas, kuriam rūpi tik pakasymai ir sofų minkštumas.

Bešnekant apie veislę su šventės svečiais sulaukėme dar vienos atrakcijos – Medžioklinių veislių pristatymo, kuriame dalyvavo net 21-os veislės atstovai: bladhaunai, lietuvių skalikai, erdelio terjerai, airių terjerai, valų terjerai, foksterjerai, jagterjerai, Haideterjerai, bavarų pėdsekiai, Alpių vahtelhundai, garbanotieji retriveriai, lygiaplaukiai retriveriai, Naujosios Škotijos retriveriai, vokiečių kurtsharai, vokiečių dratharai, vengrų vižlai, rusų ilgaplaukiai kurtai, Vakarų sibiro laikos, rusų europinės laikos, Alpių dasbrakai, veimaraneriai. Kai kurias veisles matėme pirmą kartą, tad veislių pristatymas tapo tik dar įdomesnis. Trumpus apie veislės paskirtį ir kilmę pristatymus vainikavo vokiečių kurtsharo pasirodymas, demonstruojantis šiai veislei būdingą elgesį medžioklėje – tilktį.

Žodžiu, nuo informacijos ir gražių šunų, tiek susisuko galva, kad vos suspėjome paragauti medžiotojų išvirtos sriubos, kuria vaišino sriubos virimo čempionato dalyviai.

Kvapni sriuba ir muzikinės grupės „Hiperband” koncertas dar labiau sušildė mus vėsų rudens vakarą. Išvykome namo laimingi!

Jeigu kitais metais bus organizuojama tokia šventė, sutarėme būtinai sugrįžti!

šv. Huberto minėjimas Raudonėje

Ūkanotą lapkričio 6d. rytą šimtai medžioklės entuziastų ir smalsuolių susirinko aplink gražuolę Raudonės pilį paminėti Šv. Huberto dienos.

Kur buvę, kur nebuvę, subūrę gerą būrelį bendraminčių, į renginį atvažiavome ir mes su savo „borziukais“. Nešini Rusų ilgaplaukių kurtų draugijos „ARISTOKRATAI“ vėliava jau antrą kartą išvykome dalyvauti viešuose renginiuose. Esame labai dėkingi Jurbarko šunų klubo ,,LETENA“ vadovei Egidija Mockuviene už šiltą kvietimą dalyvauti medžioklinių veislių pristatyme ir galimybę pabūti tokioje šventėje. Pasirodo, taip iškilmingai Šv. Hubertas Lietuvoje paminėtas pirmą kartą.

Tik atvykus į Raudonės pilį ir šiek tiek „apsiuosčius“, suskubome jungtis prie šventinės eisenos Raudonės miestelio gatvėmis. Ėjome kartu su medžioklės būreliais, medžioklinių šunų augintojais ir klubais, o iškilmingos eisenos priekyje buvo pagarbiai nešamas medžiotojų sumedžiotas elnias!

Einant buvo smagu žvalgytis po Raudonę ar į linksmas Naujosios Škotijos retriverių uodegas… Netikėtai atsisukę – netekome žado!Žvilgsnius prikaustė Lietuvos sakalininkas V. Narkus su savo Kalifornijos vanagu ant galvos. Vėliau šventės dalyviai galėjo pamatyti savotišką „medžioklės spektaklį“ ir iš pirmų lūpų sužinoti visas medžiojimo su sakalais subtilybes.

Eisenos dalyviams sugrįžus į Raudonės pilies kiemelį, du kunigai, katalikų ir evangelikų, laikė šv. Mišias už gyvąją gamtą, medžiotojus ir jų šeimas.

Na, o kam trūko veiksmo ir nenorėjo stovėti vietoje, šventėje galėjo rasti, ką nuveikti.

Kartu su savo augintiniais visi galėjo apžiūrėti pilyje vykstančią medžioklės trofėjų parodą (2000 trofėjų). Tokio dydžio ekspozicija pretenduoja patekti į Lietuvos ir netgi Europos rekordų knygas.

Tuo pačiu metu vyko amatininkų mugė, kurioje galėjome rasti su medžiokle susijusių suvenyrų, žvėrienos skanėstų, vario ar keramikos dirbinių. Kiekvienas šventėje galėjo rasti tai, kas jam įdomu.

Tačiau labiausiai už viską tą drėgną lapkričio dieną mus šildė sulauktas žmonių dėmesys, šypsenos ir žvilgsniai. Atsakinėjome į medžiotojų ir kitų žiūrovų užduodamus klausimus: „Ar šeimininkai medžioja su savo auginamais rusų kurtais? Koks didžiausias išvystomas rusų ilgaplaukio kurto greitis? Ar jie gali pagauti zuikį? Kiek maisto jie suėda?“. Turėjome gerai pagalvoti prieš atsakydami. Taip, jeigu paleidžiame savo ,,rusiukus“ laukuose, kur yra laukinių gyvūnų, jie medžioja, ir tikrai neatsiklausia, ar galima. Todėl tenka būti budriems ir eiti tik į saugias išsilakstymui vietas bei matyti toliau ir reaguoti staigiau už savo augintinius.

Bėga rusų kurtai ~ 55km per valandą greičiu, šiek tiek lėčiau nei greihaundai. Vienas medžiojantis rusų kurtas arba komandoje su kitais ,,rusiukais“ gali pagauti zuikį, lapę. Tokios galimybės neturi šunys, gyvenantys Vakarų Europoje. Lietuvoje su kurtais medžioklės nėra uždraustos. Kurtams Lietuvoje yra organizuojami lauko bandymai su zuikiu ir lape.

Medžioklės su rusų kurtais entuziastų Lietuvoje – vienetai, bet veislės mylėtojų gretos didėja.

Rusų ilgaplaukiai kurtai, galima pasakyti, yra universalūs. Laukuose jie lekia kaip vėjas, mėgaujasi kiekvienu išėjimu į gamtą, o namuose – tai didžiulis tylus katinas, kuriam rūpi tik pakasymai ir sofų minkštumas.

Bešnekant apie veislę su šventės svečiais sulaukėme dar vienos atrakcijos – Medžioklinių veislių pristatymo, kuriame dalyvavo net 21-os veislės atstovai: bladhaunai, lietuvių skalikai, erdelio terjerai, airių terjerai, valų terjerai, foksterjerai, jagterjerai, Haideterjerai, bavarų pėdsekiai, Alpių vahtelhundai, garbanotieji retriveriai, lygiaplaukiai retriveriai, Naujosios Škotijos retriveriai, vokiečių kurtsharai, vokiečių dratharai, vengrų vižlai, rusų ilgaplaukiai kurtai, Vakarų sibiro laikos, rusų europinės laikos, Alpių dasbrakai, veimaraneriai. Kai kurias veisles matėme pirmą kartą, tad veislių pristatymas tapo tik dar įdomesnis. Trumpus apie veislės paskirtį ir kilmę pristatymus vainikavo vokiečių kurtsharo pasirodymas, demonstruojantis šiai veislei būdingą elgesį medžioklėje – tilktį.

Žodžiu, nuo informacijos ir gražių šunų, tiek susisuko galva, kad vos suspėjome paragauti medžiotojų išvirtos sriubos, kuria vaišino sriubos virimo čempionato dalyviai.

Kvapni sriuba ir muzikinės grupės „Hiperband” koncertas dar labiau sušildė mus vėsų rudens vakarą. Išvykome namo laimingi!

Jeigu kitais metais bus organizuojama tokia šventė, sutarėme būtinai sugrįžti!

Už nuotraukas esame dėkingi Sandra Štabokaitė (NikodemaPhotography)